PRADŽIA | VANDENS ŽENKLAI | STRAIPSNIAI | ŠALTINIAI | NUORODOS | TRUMPINIAI | APIE |

1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos A. Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje taip pat ir Klaipėdos skyriuje. Skunduose buvo minimama, kad trūksta tvarkos, netvarkinga pašto ženklų apskaita ir apsauga, užsimenama, kag galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami. Vyresnysis revizorius Tomkus pavedė revizoriui Rubšiui atlikti pašto ženklų reviziją. Buvo tikrinami ženklai nuo 1923 iki 1932 m.

Dėmesį patraukė pašto ženklai, kuriuose pavaizduota bažnyčia ir bokštas (3 ir 5 litų nominalo, greičiausiai turima omenyje 1923 m. Pirmoji naujosios valiutos standartinių ženklų laidos ženklai Mi 194 ir 195). Šių ženklų sandėlyje turėjo būti 548 000, o rasta beveik 20 000 daugiau (584 000), už 4 mln. Litų sumą. Šie ženklai buvo atspausti tik vieną kartą Kauno Margolino spaustuvėje. Iš karto buvo manyta, jog papildomi ženklai buvo atspausti kažkurioje spaustuvėje ir leisti į apyvarta slapta.

Revizija nustatė, kad geri ženklai buvo paimami iš sandėlio, o vietoje jų paliekami suklastoti. Tą patvirtino tolesnis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ženklai buvo dedami į vokus po 10 000 vienetų, tačiau daugelyje vokų rastas trūkumas. Ant kai kurių vokų net buvo pieštuku pažymėta kiek trūksta pašto ženklų, bet dažniausiai vokai buvo be atžymų.

Į sandėlį saugoti ženklus priimdavo pats valdybos direktorius Adolfas Sruoga, nes tik jis turėjo raktus nuo patalpos. Tačiau per apklausą jis teisinosi, kad raktus dažnai duodavo ir kitiems darbuotojams. Iškviestas ženklų dailininkas Adomas Varnas nustatyti ženklų originalumą. Po apžiūros dailininkas patvirtino, kad dalis pašto ženklų suklastoti, nes skirėsi dažai, popierius. A. Sruoga pasiteisino, kad tai yra techninis brokas pasitaikantis litografiniu būdu spadžiant didelį kiekį ženklų, mat nusidėvi plokštės.

Nustatyta, kad tokius ženklus direktoriaus pavedimu pašto darbuotojai Orintas ir Aneliūnas parduodavo bankams, kitoms finansinėms institucijoms. Taip pat buvo siunčiami į Latviją, Vokietiją.

Po atliktos revizijos išaiškinta, kad 3 ir 5 litų nominalo ženklų vartota daug, tačiau jų sandėlyje aptikta daugiau nei atspausta. Įrodyta, kad 3 Lt nominalo ženklų falsifikuota 288 000, o 5 Lt - 399 000. Iš viso netikrų ženklų vertė ir valstybei padarytos žalos suma siekė 2 860 000 Lt.

Tyrimo metu atkreiptas dėmesys ir į Klaipėdos paštą, kurio viršininku buvo I. Augūnas - turtingas žmogus, turėjo didelį indėlį banke, namus ir kitokio turto. Per apklausą I. Augūnas iškart prisipažino, jog keitė falsifikuotus pašto ženklus direktoriaus Adolfo Sruogos nurodymu.

Išaiškėjo ir A. Sruogos bendradarbiavimo faktai su vokiečių kolekcionieriumi Arnoldu Ebeliu. A. Sruoga pastarajam buvo sutvarkęs Lietuvos sienos kirtimo dokumentus, kad nebūtų kliūčių pasienio postuose. Direktorius parduodavo didelius kiekius ženklų A. Ebeliui, kuris juos gabendavo į Austriją, Čekoslovakiją, Vokietiją ir kitas šalis. Tais laikai Lietuvos pašto ženklai buvo populiarūs tarp kolekcionierių. A. Ebelis ženklus platindavo per įvairius kolekcionierių klubus ir net per bankus. Manoma, kad didelė ir vertinga retais bei senais pasaulio pašto ženklais A. Sruogos kolekcija atsirado su Arnoldo Ebelio pagalba. Kolekcija buvo vertinama milijonu litų, kas tais laikai buvo milžiniški pinigai.

1935 m. vykusiame teisme dalyvavo atsakomybėn patraukti: Pašto valdybos direktorius Adolfas Sruoga, Klaipėdos pašto viršininkas I. Augūnas, kasininkas A. Vasiliauskas, Jurkšaitis ir Šimanskas. Bylos svarstymas vyko 10 dienų, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 100 liūdytojų.

Nusikaltime dalyvavusiu prisipažino tik Šimanskas, kitų kaltę turėjo įrodyti teismas. Nustatyta, kad pagrindinis kaltininkas yra Pašto valdybos viršininkas Adolfas Sruoga, asmeniškai valdė pašto ženklų sandėlį ir niekam raktų nepatikėdavo. Iš sandėlio ėmė 3 ir 5 litų nominalo ženklus savo tikslams, o vietoje paimtų padėdavo netikrus. Nustatyta, kad Kaune per pašto valdininkus pardavinėdavo ženklus, taip pat daug ženklų per Arnoldą Ebelį išsiuntė į užsienį.

A. Sruoga kaltu neprisipažino, tvirtino, jog ženklų nefalsifikavo, o tai tik techninis spaudos brokas. Tai ką jis pirko ar pardavė buvo asmeninės kolekcijos dalis. Liūdytojai tvirtino priešingai.

Remdamasis liūdytojų parodymais teismas pripažino Adolfą Sruogą ir kitus bendrininkus kaltais. Pašto valdybos direktorius buvo nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų, konfiskuotas visas turtas. Klaipėdos pašto viršininkas I. Augūnas nuteistas 5 metams, A. Vasiliauskas - 3, Jurkšaitis - 2. Nuteistiesiems buvo paskirta atlyginti 2 860 000 Lt Pašto valdybai.

Adolfas Sruoga